- suvieninti
- suviẽninti; SD451, S.Dauk, N, M 1. Kvr žr. suvienyti 2: O daba suviẽnino i tą ravuką, i kavojasis visi (pakaruoklių, nekrikštų kapinėse nebelaidoja atskirai) Grnk. Suvienino kelius kolūkius Sdb. | prk.: Dūšia mana kūno tavo geidžia, širdis mana trokšta būt su tavimi suviẽninta DK155. [Dievas] su merga Marija… teip buvo suderąs ir suviẽnintas, jog ne tiektai valią, bet ir kūną jos teikės sugludyt su savimi DP599. Žmogystė jo buvo suvieninta su persona dieviška SPII113. | refl. Sut: Tam, kurį myli, gero norėt ir su juo susivienint ir, jei primano, vienu daiktu stotis SPI58. Nes negali suviẽnintis ir suderėt su galva, jei pirm nesuderėsi su kūnu, tai yra su bažnyčia, ir su kiekvienu ištikimuoju DP133. 2. žr. suvienyti 3: Ką tada Dievas suvienino, žmogus (to) teneskiria Ch1Mr10,9. | refl.: Togdėl apleis žmogus tėvą ir motyną, ir susivienins su moterimi savo Ch1Mt19,5. \ vieninti; apsivieninti; suvieninti
Dictionary of the Lithuanian Language.